žioplos

žióplos sf. pl. (1) Rt, žiõplos (2) DūnŽ; S.Dauk 1. žr. žiopla 1: Varna sūrį paleido iš žióplų NdŽ. Žiõplos didžiausios kaip senõs bobos Krš. Šeškas yra nedidelis, al ginklą tura gerą – kas par dantys, kas par žióplos Lkv. Nė tos [šunies] ausys kaip ausys, nė tos žióplos kaip žióplos Lkv. Ar tu bengsi tauzijęs, o gausi į žióplas! Ms. Vaikas tura sučiaupęs žióplas, ir negalì liekarstų įpilti Kv. Kartais baisus grapo veidas biesiškai šaipėsi – prasižiodavo plačios žioplos LzP. Vyrams žióplos vis nepripiltos, vis liuoža Krš. Blezdinga, tą išgirdusi, ir žióplas sutaupė, parstojo ir giedoti PP72. Nusišluostyk žioplas pavalgęs Šts. Gausi par žióplas! Kv. 2. žiaunos: Pagavo lydį su didelėms žióploms Kv. Lydekų žiõplos didelės DūnŽ. 3. plyšys lempoje dagčiui įkišti: Kaži kaip tai likternai tos žióplos tokios suspaustos, nepralenda knatas, i gan Trk. 4. Skd medinė lazdelė audeklui ištempti audžiant.